Vario bandymo rezultatai

VARIO BOLIUSŲ ĮTAKA KARVIŲ REPRODUKCIJOS, PRODUKCIJOS IR SVEIKATOS BŪKLEI

Bandymo tikslas – nustatyti vario pašarinių priedų, boliusų pavidalu, įtaką karvių reprodukcinei ir sveikatos būklei, bei produkcijai.

Bandymo eiga. Bandymui buvo atrinktos 32 traukinamos karvės. Karvės buvo traukinamos likus 45 paroms iki numatomo apsiveršiavimo. 16 karvių traukinimo metu, ir po apsiveršiavimo, buvo sušerta po 2 pašarinius priedus boliusų pavidalu. Kitos 16 karvių buvo naudojamos kontrolei.

Kraujas buvo imamas iš uodegos venos, prieš sušeriant boliusus. Iš kraujo serumo buvo nustatyti kalcio, fosforo, magnio, geležies, vario kiekiai LSMU VA reprodukcijos laboratorijoje.

Po apsiveršiavimo, per pirmąjį mėnesį, buvo imami pieno mėginiai ir VĮ „pieno tyrimai“ buvo nustatyta pieno riebumas, baltymingumas, laktozė, SLS ir urėja.

Po apsiveršiavimo iš kompiuterinės bandos valdymo programos buvo išimti laktacijos piko dienų vidurkių, pieno kiekių, sėklinimo indeksų, servis periodų duomenys.

Tyrimo rezultatai.

  1. Laktacijos piko dienos. Tyrimo metu nustatyta, kad bandomųjų karvių vidutinis laktacijos piko dienų vidurkis buvo 35 dienos, o kontrolinių – 44 dienos. (p<0,05) t.y . sutrumpėjo devyniomis dienomis. (1 pav.). Be to bandomųjų karvių vidutinis pieno kiekis laktacijos piko metu buvo 3,7 kg/d didesnis (atitinkamai 39,7 kg/d, kontrolinių – 36 kg/d.).(2 pav.)

vario1

1 pav. Tiriamųjų karvių laktacijų piko dienų vidurkiai.

vario2

 

2 pav. Tiriamųjų karvių vidutiniai pieno kiekiai laktacijos piko metu.

2. Vidutinis sėklinimo indeksas bandomųjų karvių buvo 1,67, kontrolinių – 1,73 (3 pav.).

vario3

 

3 pav. Tiriamųjų karvių sėklinimų indeksai.

3. Vidutinis servis periodas bandomųjų karvių buvo 7 dienomis ilgesnis nei kontrolinių, atitinkamai 67 ir 60 parų (4 pav.).

vario4

4 pav. Tiriamųjų karvių servis periodai.

4. Pieno riebumas, baltymingumas, laktozės kiekiai pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo statistiškai patikimai nesiskyrė (5 pav.).

vario5

5 pav. Tiriamųjų karvių pieno sudėtis.

5. Nustatyta, kad bandomųjų karvių pieno SLS statistiškai patikimai (p<0,05) buvo mažesnis, nei kontrolinių karvių. Vidutiniškai 177, 97 tūkst./ml.). Bandomųjų karvių vidutinis pieno SLS po apsiveršiavimo buvo 151,7 tūkst/ml., kontrolinių – 329,67 tūkst./ml. (6 pav.).

 

vario6

6 pav. Tiriamųjų karvių pieno SLS.

6. Tiriant kalcio, fosforo, magnio kiekius karvių kraujo serume nustatyta, kad statistiškai patikimai skyrėsi magnio kiekis po apsiveršiavimo. Bandomųjų karvių vidutinis vario kiekis buvo 1,0 mmol/l, kontrolinių – 0,89 mmol/l. (7 pav.).

vario8

7 pav. Kalcio, fosforo ir magnio kiekiai tiriamųjų karvių kraujo serume.

7. Tiriant vario ir geležies kiekius kraujo serume nustatyta, kad bandymo pradžioje bandomųjų karvių kraujo serume geležies kiekis buvo statistiškai patikimai (p<0,05) didesnis, nei kontrolinių (158 μg/dl ir 123 μg/dl). Po apsiveršiavimo abiejų tiriamųjų karvių grupių kraujo serume geležies kiekis buvo panašus ir statistiškai patikimai nesiskyrė (111 μg/dl bandomųjų ir 115 μg/dl konbtrolinių) (8 pav.). Vario kiekis statistiškai patikimai tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė.

vario9

 

Geležies ir vario kiekiai tiriamųjų karvių kraujo serume.

 

IŠVADOS.

Nustatyta, kad naudojat vario pašarinius priedus boliusų pavidalu::

  1. Laktacijos piko dienų vidurkis sutrumpėjo devyniomis dienomis;
  2. Laktacijos piko metu, vidutinis pieno kiekis padidėjo 3,7 kg/d. iš vienos karvės.
  3. Sumažėjo sėklinimo indeksas (vidutinis sėklinimo indeksas bandomųjų karvių buvo 1,67, kontrolinių – 1,73);
  4. Sumažėjo SLS po apsiveršiavimo vidutiniškai 177 tūkst/ml. (bandomųjų karvių vidutinis pieno SLS po apsiveršiavimo buvo 151,7 tūkst/ml., kontrolinių – 329,67 tūkst./ml.)
  5. Geležies kiekis bandomųjų karvių kraujo serume po atsiveršiavimo statistiškai patikimai sumažėjo.
  6. Septyniomis dienomis pailgėjo servis periodas.